Pastaraisiais metais vis dažniau suvokiama būtinybė įtraukti Grybus (makrogrybus) į Europos aplinkos apsaugos politiką lygia greta su gyvūnais ir augalais, kad jie būtų saugomi savo natūraliose buveinėse.
Nepaisant to, šiuo metu Europos aplinkosaugos teisės aktuose daugiausia dėmesio skiriama augalų ir gyvūnų apsaugai, išskyrus grybus, kurie yra esminiai sausumos buveinių komponentai. Be to, makromedžiaginius grybus galima naudoti kaip rodiklius miškų ir kitų sausumos buveinių aplinkos sąlygoms apibūdinti.
Siekiant užpildyti šią spragą, Grybai turėtų būti įtraukti į teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesus, taip pat į gamtosaugos ir aplinkosaugos iniciatyvas, kad būtų sukurta visapusiška apsaugos strategija.
Atsižvelgiant į tai, pirmas žingsnis - surinkti esamus duomenis apie ES makromedžiagas ir nustatyti bendrus surašymo ir (arba) stebėsenos protokolus bei standartus, kaip ir esamus augalų ir gyvūnų atveju.
Manome, kad labai svarbu, jog aplinkosaugos institucijos koordinuotų šią veiklą, nepalikdamos jos tik asociacijų, privačių subjektų ir universitetų rankose.
Bendrasis projekto darbų tikslas - remti:
- ES galiojančių Europos aplinkosaugos teisės aktų taikymo srities išplėtimą, įtraukiant grybus, susijusius su buveinių ir biologinės įvairovės stebėsena bei miškų apsauga ir (arba) atkūrimu
- Grybų rūšių įtraukimas į Direktyvą dėl buveinių
- ES duomenų bazių platformos, skirtos makroskopinių grybų stebėsenai, sukūrimas.
Pirmo projekto etapo (2023 m. liepos mėn. – 2024 m. gruodžio mėn.) laukiamas rezultatas - rekomendacijų ir pasiūlymų dėl grybų įtraukimo į ES aplinkos politiką pateikimas.
JoNeF tyrimo ataskaita
Projekto "JoNeF" komanda parengė klausimynu pagrįstą apklausą ir 2023 m. spalio-gruodžio mėn. ją išplatino IMPEL ir ne IMPEL organizacijoms narėms, kreipdamasi į ekspertus ir institucijas, kurios domėjosi grybų išsaugojimu ir duomenų rinkimu.
Atsiliepimus į klausimyną pateikė respondentai iš trisdešimt dviejų Europos šalių. Atsakymai parodė susidomėjimą šia tema ir skirtumus tarp šalių.
Kai kurios Europos šalys yra parengusios įstatymus, politiką ir planus, skirtus grybų įvairovei tirti ir jai apsaugoti, o kitos neturi jokių konkrečių grybų išsaugojimo įstatymų
.Šis skirtingumas rodo, kad nėra bendros Europos veiklos sistemos (arba bendros Europos direktyvos), todėl trūksta bendros aplinkosaugos politikos ir mokslinių iniciatyvų Europos lygmeniu. Šis trūkumas daro įtaką galimybei gauti vienodą žinių apie grybų įvairovę sistemą Europos šalyse, nes nesant bendrų taisyklių skirtingos duomenų rinkimo sistemos negali būti sąveikios.
Toliau galite atsisiųsti JoNeF tyrimo ataskaitą, kurią 2024 m. birželio 26-28 d. posėdyje patvirtino Generalinė asamblėja.