Projektai (15)

2021 m. rugsėjo 28 d. ir spalio 11 d. įvyko internetiniai seminarai apie operatorių savikontrolės oro taršos stebėseną, kuriuos organizavo IED įgyvendinimo projektas IMPEL. Seminarai buvo skirti operatorių savikontrolės, į orą išmetamų teršalų, nuolatinės ir nenuolatinės, klausimams, daugiausia dėmesio skirta operatorių (įpareigotųjų subjektų) vykdomos savikontrolės ir jos ataskaitų teikimo patikimumui.

Projekto tikslas - dalytis žiniomis ir gerąja patirtimi tarp reguliavimo srities specialistų, rengti gaires ir mokymo medžiagą, kad būtų remiamas veiksmingas Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos (IED) įgyvendinimas. Konkretūs projekto rezultatai per ateinančius ketverius metus (2021-2024 m.) bus šie:

Bazinė ataskaita Europos teisėje pradėta taikyti tik prieš kelerius metus. Nepaisant to, kai kurios valstybės narės jau yra sukaupusios nemažai patirties, susijusios su dirvožemio tyrimais, ir turi nusistovėjusią tvarką, kai kuriais atvejais pagrįstą dešimtmečiais kaupta praktine patirtimi. IED bazinės ataskaitos tikslas - visų pirma įvertinti dirvožemio kokybę atnaujinant pramoninės veiklos leidimą, kad būtų nustatyta pradinė būklė. Tikslas - suteikti palyginimo pagrindą galutinai nutraukus veiklą, kad būtų galima objektyviai taikyti principą "teršėjas moka".

Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos 2010/75/ES (IED) 15 straipsnio 4 ir 5 dalys leidžia IMPEL narėms nustatyti, kad tam tikromis aplinkybėmis leidime gali būti nustatyta ne tokia griežta išmetamųjų teršalų ribinė vertė (ELV) kaip GPGB-AEL. Valstybės narės rengia savo įgyvendinimo pasiūlymus, kuriuos vėliau peržiūrės Komisija. Komisija nepaskelbė gairių, kaip turėtų būti atliekamas toks nustatymas. Dėl to įvairiose IMPEL šalyse narėse gali būti skirtingai interpretuojama. Šiuo projektu bus siekiama nustatyti gerąją praktiką ir padėti IMPEL reguliavimo institucijoms parengti nuoseklesnį požiūrį į IED leidžiančias nukrypti nuostatas.

Šio projekto tikslas - organizuoti keitimąsi informacija apie geriausią IED 23 straipsnio ir kitų su tikrinimu susijusių straipsnių įgyvendinimo praktiką. Atsižvelgiant į IMPEL jau parengtas inspektavimo planavimo ir rizikos vertinimo gaires bei IED reikalavimus, buvo parengta interaktyvi IED inspektavimo gairių knyga.

2011 m. sausio 6 d. įsigaliojo Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva, kurios 80 straipsnio 1 dalyje išvardytos nuostatos per dvejus metus turi būti perkeltos į nacionalinę teisę. Pagal IED gali būti, kad daugelyje pramonės sektorių reikės peržiūrėti galiojančius leidimus, kad būtų laikomasi atitinkamame GPGBID pateiktų GPGB išvadų reikalavimų (3 straipsnio 11 ir 12 dalys). Pagal galiojančias direktyvas valstybės narės įgyvendina įvairias sistemas, skirtas įrenginiuose vykstantiems pokyčiams spręsti. Šie pakeitimai leidimuose daromi įvairiais būdais ir formomis, įskaitant suderintus leidimų pakeitimus, leidimų pakeitimus, techninius leidimų pakeitimus ir pan. IED 20 straipsnyje aptariami operatorių atliekami įrenginių pakeitimai, o 63 straipsnyje - esamų įrenginių esminiai pakeitimai. Dėl šių nuostatų valstybėms narėms reikės naujo požiūrio į tai, kaip nuspręsti, ar reikia visapusiškai peržiūrėti Leidimą, ar taikyti neformalesnę pakeitimų patvirtinimo sistemą.

TIPK direktyva 2008/1/EB (dabar IED 2010/75/ES) ir Vandens pagrindų direktyva 2000/60/EB yra du plačiausio masto ES aplinkos teisės aktai. Dėl jų valstybėms narėms kilo daug iššūkių. Įrenginiai, kurių veiklą reglamentuoja TIPK direktyva, gali daryti poveikį vandens aplinkai, pavyzdžiui, tiesiogiai ar netiesiogiai išleisdami teršalus, imdami vandenį ir pan. TIPK reikalaujama, kad įrenginiai būtų eksploatuojami pagal leidimuose nustatytas sąlygas, atitinkančias geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB). Taip pat reikalaujama, kad jie laikytųsi ES teisės aktuose nustatytų aplinkos kokybės standartų, įskaitant ES vandens teisės aktuose nustatytus standartus. Tačiau šių dviejų įpareigojimų grupių santykis dažnai nėra paprastas.

2009 m. IMPEL šalyse narėse buvo vykdoma TIPK leidimų išdavimo ir tikrinimo kiaulių auginimo įrenginiuose lyginamoji programa (I etapas). Projekte daugiausia dėmesio skirta penkiems pagrindiniams klausimams: mėšlo laikymui, mėšlo paskleidimui, gyvulių laikymo sistemai, oro taršos mažinimo sistemoms ir kvapų vertinimui. 2009 m. projekto tikslas buvo mokytis vieniems iš kitų, keistis patirtimi ir nustatyti gerąją praktiką.

Projekto tikslas - nustatyti, kokia pagrindinė informacija apie atliktus aplinkosauginius patikrinimus turėtų būti teikiama visuomenei ir kaip šią informaciją geriausia teikti, ypač elektroninėmis priemonėmis (internetu), bei pateikti rekomendacijas. Projekto metu pavyko išsiaiškinti, kokia informacija ir kokia forma yra teikiama visuomenei.

Cemento gamybos procesas yra sudėtinga pramoninė veikla, galinti daryti didelį poveikį aplinkai. Skirtinga patirtis ir žinios parodė, kad vien tik kaminų išmetamų teršalų stebėsena negali būti veiksminga kontrolės strategija; svarbu įgyvendinti integruotus kontrolės veiksmus, kuriais atsižvelgiama į gamybos procesą ir taikomas technologijas, nes stabilus ir kontroliuojamas proceso vykdymas yra pirmoji atitikties užtikrinimo garantija.

Šį projektą sudarė keturi etapai, vykdyti 2005-2010 m. Kaimynystės dialogai padeda užkirsti kelią konfliktams, juos valdyti ir veiksmingai bei efektyviai spręsti stiprinant pasitikėjimą, ieškant abiem pusėms naudingų sprendimų ir kuriant tvarius gerus kaimyninius santykius. Jų tikslas - atvirai dalytis informacija, rengti rekomendacijas bendrovei, o kartais net bendradarbiauti ir derėtis, kad būtų susitarta dėl sprendimo.

Ši ataskaita parengta remiantis klausimyno rezultatais, aptartais 2004 m. spalio - 2005 m. birželio mėn. vykusiuose susitikimuose. Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skiriama ekonomikai, gamybos procesams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tikrinimo procedūroms. Ataskaita yra sumanyta kaip priemonė, skirta valstybinėms institucijoms, vykdančioms kontrolę ir stebėseną rauginimo pramonėje. Šiuo tikslu joje apibendrinta kelių Europos odų ir rauginimo pramonės sričių patirtis.

Pagrindinis šio IMPEL projekto tikslas - IMPEL nariams ir operatyvinėms institucijoms, atsakingoms už GPGBID sklaidą ir GPGB įgyvendinimą valstybėse narėse, keistis informacija apie realų GPGBID naudojimą ir GPGB įgyvendinimą.

Šio projekto tikslas - parengti ataskaitą apie tai, kaip atsižvelgiama į poveikį žmonių sveikatai įvairiuose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) direktyvos leidimų išdavimo etapuose. Įvertinus dabartinius skirtingus valstybių narių požiūrius į šį klausimą, parengtas gerosios praktikos vadovas. Šis vadovas padės valstybėms narėms, nustatydamas bendrus principus ir procedūras, į kuriuos jos gali atsižvelgti įgyvendindamos TIPK direktyvą. TIPK direktyvoje labiau nei kituose ankstesniuose teisės aktuose akcentuojama žmonių sveikatos apsauga taikant aplinkosaugos reglamentavimą. Projekto metu nustatyta, kad daugumoje Europos valstybių narių (VN) atsakomybė už sveikatos apsaugą ir aplinkos apsaugą tenka ne tai pačiai institucijai. Todėl TIPK įgyvendinimas yra sudėtingas ir reikalauja didelio bendradarbiavimo.

Šio projekto tikslas - ekspertams ir (arba) inspektoriams keistis informacija apie LOJ direktyvos įgyvendinimą. IMPEL seminaro metu dalyviams buvo pateikta informacija apie LOJ reglamentavimą direktyvoje ir kai kuriuose nacionaliniuose įstatymuose. Daugiausia dėmesio buvo skiriama parengtų atvejų analizių aptarimui mažose darbo grupėse, kurių kiekvieną sudarė nuo 8 iki 16 narių. Pagrindiniai rezultatai buvo šie: