Požeminio vandens taršos tendencijų pasikeitimas

Projekto aprašymas ir tikslai

Art. Vandens pagrindų direktyvos (VPD) 4 straipsnis, be kita ko, įpareigoja valstybes nares apsaugoti, pagerinti ir atkurti visus požeminio vandens telkinius, kad iki 2015 m. gruodžio mėn. būtų pasiekta gera požeminio vandens būklė, ir įgyvendinti priemones, būtinas bet kokiai reikšmingai ir tvariai teršalų koncentracijos didėjimo tendencijai pakeisti. Tačiau iš tikrųjų 2015 m. 25 proc. požeminio vandens telkinių ES (ir, pavyzdžiui, 36 proc. Vokietijoje) cheminė būklė buvo bloga, daugiausia dėl taršos nitratais ir pesticidais iš žemės ūkio. Be to, 2018 m. EAA ataskaitos duomenimis, bendras požeminio vandens telkinių plotas, kuriame nustatyta taršos didėjimo tendencija, vis dar yra beveik dvigubai didesnis už plotą, kuriame ši tendencija yra pasikeitusi (9,9 % ploto, palyginti su 5,9 % ploto).

Taigi ES yra didelis požeminio vandens apsaugos įgyvendinimo trūkumas, ir tik kelios valstybės narės gali pasigirti tam tikra sėkme siekiant tendencijos pasikeitimo. Pastaraisiais metais kai kurios valstybės narės, paskutinį kartą Vokietija 2018 m. birželio mėn. buvo pripažinta ESTT pažeidusia Nitratų direktyvoje nustatytus įpareigojimus, nes, paaiškėjus, kad nacionalinės veiksmų programos nepakanka, nesiėmė būtinų papildomų priemonių arba nesiėmė sustiprintų veiksmų vandens taršai mažinti.

Projekto tikslas - sumažinti šį įgyvendinimo trūkumą, nagrinėjant galimas priemones ir gerąją patirtį administraciniu lygmeniu, ypač regioninių ir vietos vandens institucijų