Aplinkosaugos konfliktų sprendimas pasitelkiant kaimynystės dialogą

Projekto aprašymas ir tikslai

Šį projektą sudarė keturi etapai, vykdyti 2005-2010 m.

Su kaimynystės dialogais užkertamas kelias konfliktams, jie valdomi ir veiksmingai bei efektyviai sprendžiami stiprinant pasitikėjimą, ieškant abiem pusėms naudingų sprendimų ir kuriant tvarius gerus kaimynystės santykius. Jų tikslas - atvirai dalytis informacija, rengti rekomendacijas bendrovei, o kartais net bendradarbiauti ir derėtis, kad būtų susitarta dėl sprendimo.

Patyrimas rodo, kad toks sistemingas bendravimo metodas leidžia pasiekti rezultatų, kurie gali pagerinti aplinkosauginę situaciją ir dažnai lemia geresnį objekto aplinkosauginį veiksmingumą, nei galėtų būti reikalaujama pagal teisės aktus. Žinoma, dialogai ir jų rezultatai turi atitikti įstatymus ir jie gali tik papildyti, o ne pakeisti įprastas valdžios institucijų ir teisės aktų pareigas.

I etapas

Dėmesys projekte buvo sutelktas į esamas vietas, kuriose buvo skundžiamasi dėl kaimynystės ir kuriose dialogo procesas buvo naudojamas kaip savanoriška priemonė bandant išspręsti konfliktą. Kaimynystės skundai ir konfliktai dažnai kyla šalia tokių objektų, kaip pramoninės gamybos objektai, atliekų tvarkymo vietos ir karjerai, dėl jų išmetamų teršalų ar galimų pavojų, įskaitant pavojų sveikatai. Ypač didelį poveikį patiria objektai, pastatyti netoli gyvenamųjų vietovių arba apsupti gyvenamųjų rajonų. Konfliktai gali būti susiję su susirūpinimu dėl kvapų, triukšmo, oro taršos, nelaimingų atsitikimų, veiklos sutrikimų ar naujų leidimų išdavimo sąlygų ir procedūrų.

II etapas – Priemonių rinkinys

Projekto metu daugiausia dėmesio buvo skiriama valdžios institucijoms ir bendrovėms skirto priemonių rinkinio, kaip užmegzti dialogą su kaimynais, parengimui. Priemonių rinkinyje pateikiama išsami informacija apie tai, kada, kodėl ir kaip naudoti dialogą su kaimynais. Jame atsakoma į pagrindinius klausimus, pavyzdžiui, apie taikymo sritis ar pagrindinius principus, ir skaitytojui padedama atlikti šešis žingsnius, kaip užmegzti kaimynystės dialogą. Jame apibūdinamos galimybės ir suteikiama pagalba įtikinant visus dialogo partnerius – tačiau taip pat paaiškinama rizika, ribos ir kaip įveikti sunkumus. Joje taip pat nurodoma, kada geriau nenaudoti dialogo ir pasikliauti tradicinėmis teritorijos reguliavimo priemonėmis, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią dideliam pavojui sveikatai ir aplinkai.

Trečiasis etapas – Savęs vertinimas

Pagrindinis III etapo tikslas buvo parengti gaires valdžios institucijoms ir bendrovėms, kaip vertinti savo kaimynystės dialogus ir įvertinti darbo krūvį

IV etapas – Žingsnis po žingsnio instrukcijos

Šiame paskutiniame projekto etape daugiausia dėmesio buvo skiriama kaimynystės dialogų, kaip aplinkosauginių konfliktų sprendimo priemonės, naudojimui skatinti, parengiant glaustas "žingsnis po žingsnio" instrukcijas, pagrįstas “Priemonių rinkiniu” ir “Savęs vertinimo gairėmis”, ir išbandant jas gyvais atvejais.

Pagrindinis projekto rezultatas - PowerPoint prezentacija “Kaimynystės dialogas - įmonių ir jų kaimynų konfliktų prevencijos ir sprendimo priemonė – procedūros – žingsniai – vertinimas”.

Susiję failai / informacija

• Brošiūra ‘Kaimynų dialogas (2005 m.)